Šakiai ir jo apylinkės – Kudirkos Naumiestis, Plokščiai, Gelgaudiškis ir Sudargas

Klasikinė Šakių programa

Su vietine gide Virginija

Ekskursija po Šakių miestą.

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos. Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties.

Šakių pavadinimo kilmė

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.

Kudirkos Naumiestis: nepaprasta pasienio miestelio istorija

Kudirkos Naumiestis – pasienio miestelis, turintis įspūdingą istoriją. Kadaise Naumiestis oficialiai vadintas Vladislavovu pretendavo į vieno iš didžiausių Suvalkijos miesto titulą, šiandien pasak istorikų „yra tik šešėlis to, kuo kažkada buvo“.

Plokščiai: upė-gatvė ir Alpes primenanti gamta

Iš vienos pusės apsupti Suvalkijos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos dalies atskirti Nemuno ramiai gyvena Plokščių gyvenvietės gyventojai. Būdami toliau nuo pagrindinių miestų ir kelių Plokščiai atrodo nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau Lietuvos valstybingumui svarbiais momentais čia gyveno ir veikė Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienas tokių buvo mokytojas ir visuomenės veikėjas Petras Kriaučiūnas. Pas jį į Plokščius atvykdavo tokie garsūs žmonės kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas ar Antanas Baranauskas. Lankydavosi ne tik lietuviai, tarp svečių buvo ir užsienio rašytojai bei mokslininkai.

Kaip sakė pats Vincas Kudirka, Plokščių apylinkių gamta jam buvo tarsi Alpės. Kalnus atstodavo Vaiguviškių piliakalnis ir aplinkinės kalvos, o kalnų upę priminė nuo kalno sruvenantis Vaiguvos upelis. Būtent jame gulėjo didžiulis akmuo, ant kurio rašytojas mėgdavo ilsėtis ir rašyti, o akylesni žmonės užmatydavo jo ir suomių rašytojos pasimatymus. Akmuo per Pirmąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas ir vienas ūkininkas iš jo pasigamino girnas. Dabar girnapusė – tai kas liko iš didžiulio akmens, stovi pievelėje prie Plokščių mokyklos ir vadinama Kudirkos akmeniu.

Niekur nedingo ir Vaiguvos upelis. Dabar jis tapo kone didžiausia Plokščių įžymybe ir turistų traukos centru, nes Vaiguva yra vienintelė Lietuvoje upė-gatvė.

Gelgaudiškio dvaro sodyba

Ant vaizdingo Nemuno upės kranto šlaito įsikūrę, didingus laikus menantys ir naujam gyvenimui prieš dešimtmetį atgimę Gelgaudiškio dvaro rūmai. Tai XIX a. perlas Šakių rajono architektūrinio paveldo lobyne. Dvaro rūmuose išsaugota unikali interjero puošyba – secesija.

Sudargas

Niekur Lietuvoje nepamatysi tokios panoramos, kaip čia – nuo Vorpilio piliakalnio! Čia pat papėdėje – pilkai melsva Nemuno juosta. Jeigu diena giedri ir skaidri, o regėjimas geras, anapus Nemuno galima įsižiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės kaminus. O akyliausieji giriasi, vakaruose įmatą net Ragainės ir Tilžės bokštus.

Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 m. kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta. Po šių įvykių pilis neatstatyta, tačiau pati gyvenvietė neišnyko. 1724 m. Jurbarko seniūnas Jonas Radvila išrūpino Sudargui miestelio teises. 1792 m. savivaldos – laisvojo miesto teises ir herbą. Sudargui suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas.

Kelionės kaina: 66 Eur / 1 asm

Į kelionės kainą įskaičiuota:

Kelionė patogiu autobusu nurodytu maršrutu;

Gidės paslaugos;

Bilietas į Gelgaudiškio dvaro sodybą.

Papildomai:

Pietūs – apie 10-15 Eur /asm.

*Programa yra UAB „Litaura“ autorinė, kopijuoti  draudžiama.

Kelionių organizatorius „Litaura“

Žalgirio 88-403, Vilnius

Mob. tel. 860184477

El. paštas: vilnius@litaura.lt